Mokslas

Lazerių mokslo ir technologijų potencialas Lietuvoje buvo pradėtas kaupti prieš keturis dešimtmečius Vilniaus universitete. Pirmasis lazeris čia buvo sukurtas ir pademonstruotas dar 1966 m. Dabar šioje srityje dirba dešimties mokslo ir studijų institucijų bei kelių didžiausių lazerių pramonės įmonių mokslininkai. Moksliniai tyrimai aprėpia platų problemų ratą: nuo lazerių fizikos ir optinių technologijų iki lazerinės biomedicinos. Pastaraisiais dešimtmečiais intensyviausiai dirbama šiomis kryptimis:

  • optinių parametrinių reiškinių skaidriose medžiagose tyrimai ir parametrinių šviesos stiprintuvų, naudojamų keičiamo bangos ilgio ir itin didelės galios spinduliuotei generuoti, kūrimas;
  • lazerinių medžiagų savybių ir modų fazavimo vyksmų tyrimai siekiant generuoti pikosekundžių ir femtosekundžių trukmės impulsus bei kurti naujos kartos didelės vidutinės galios kietojo kūno ir šviesolaidžių lazerius, skirtus mokslui, medicinai ir pramonei;
  • optinių medžiagų atsparumo lazerio spinduliuotei tyrimai, lazerių komponentų standartizuotos diagnostikos ir charakterizavimo metodų ir ypač atsparių optinių elementų gamybos technologijų kūrimas;
  • pikosekundinių ir femtosekundinių lazerių spinduliuotės ir medžiagų sąveikos tyrimai siekiant sukurti efektyvias submikrometrinio (nanometrinio) tikslumo medžiagų apdorojimo ir programuoto savybių valdymo technologijas funkciniams dariniams formuoti mikroelektronikos, fotonikos ir medicinos reikalams;
  • ultrasparčiųjų energijos pernašos ir relaksacijos vyksmų puslaidininkių dariniuose ir organinių molekulių kompleksuose tyrimas siekiant surasti naujas efektyvias medžiagas optoelektronikai (šviesą emituojantiems diodams, saulės elementams, jutikliams ir pan.), lazerinės spektroskopijos metodų ir įrangos kūrimas medžiagotyros ir aplinkotyros tikslams;
  • mikrobangų srities (terahercų dažnio) spinduliuotės generavimas puslaidininkių dariniuose naudojant femtosekundinius lazerius ir naujų efektyvių saugos bei vaizdinimo technologijų kūrimas;
  • naujų medicininės diagnostikos ir terapijos optinių metodų (tarp jų – onkologinių susirgimų prevencijos, gydymo fotosensibilizacijos būdu ir regos korekcijos femtosekundiniais šviesos impulsais) kūrimas ir pritaikymas praktikoje.

Šiomis kryptimis dirba apie šimtas šalies mokslininkų ir tyrėjų. Už šią veiklą mokslininkai yra pelnę valstybinių apdovanojimų, reikšmingų Lietuvos ir tarptautinių mokslo premijų (Lietuvos mokslo, Nacionalinės pažangos, Aleksandro von Humboldto, Europos fizikų draugijos ir kitų), yra išrinkti mokslų akademijų nariais.

Informacija paimta iš Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos tinklalapio.